1. Laistymas
Laistymas yra viena iš pagrindinių vejos priežiūros priemonių. Vejoms laistymas ne tik palengvina „sausrą“ ir skatina maistinių medžiagų skaidymąsi bei įsisavinimą, bet ir pagerina vejos augalų atsparumą dilimui, pagreitina vejos atsigavimą, skatina ankstyvą vejos žaliavimą, atitolina pageltimą ir pailgina žalumo bei grožio laikotarpį. Tai taip pat padeda šalto tipo žolių rūšims saugiai išgyventi vasarą. Vejos laistymo laikas ir dažnumas turėtų būti lanksčiai kontroliuojami atsižvelgiant į vietą ir laiką. Šiaurės Kinijoje, kai dirvožemio temperatūra pasiekia 4–8 °C, pradeda augti šaltos žolės šaknys, o vėliau – lapai. Kai temperatūra pasiekia 15 °C, augimas yra sparčiausias, o kai temperatūra išlieka apie 27 °C, ji pereina į ramybės būseną. Vejai reikia daug vandens nuo tada, kai ji pradeda žaliuoti, nuo intensyvaus augimo iki ramybės būsenos vasarą. Todėl šiuo metu laistyti reikia 1–2 kartus per savaitę, kad dirvožemis būtų drėgnas. Normaliai augančioms vejoms laistyti reikia vieną kartą pavasarį prieš dygimą ir po rudens, kai augimas ruošiasi sustoti. Jie atitinkamai vadinami šaltinio vandeniu ir užšalusiu vandeniu. Tai labai naudinga odinių vejų augimui ištisus metus ir saugiam žiemojimui.
2. Tręšti
Nors vejos augalai yra atsparūs nevaisingumui, tręšimas yra būtinas, kad vejos lapai būtų tamsiai žali ir vešliai augtų, būtų skatinamas subalansuotas augimas ir padidėtų vejos atsparumas piktžolėms bei mindžiojimui. Įrengiant veją, be organinių trąšų,viršutinis padažasreikėtų tręšti 1–2 kartus per metus vegetacijos metu. Viršutiniam tręšimui dažniausiai naudojamos cheminės trąšos, daugiausia azoto trąšos. Pavyzdžiui, karbamido naudojama apie 2 kg 667 kvadratiniams metrams. Jį galima išberti tiesiai ant vejos ir palaistyti arba galima išberti ant vejos prieš nedidelį lietų.
3. Genėjimas
Genėjimas, dar žinomas kaip pjovimas arba volavimas, yra svarbi užduotis, siekiant palaikyti normalų vejos augimą ir dailią jos išvaizdą. Jo metu naudojamas stiprus vejos augalų regeneracijos gebėjimas, siekiant nupjauti juos tam tikrame aukštyje, taip skatinant regeneruotų dalių augimą, taip skatinant krūmijimąsi, didinant lapų tankį ir išlaikant veją žemą ir tvarkingą su lygiu paviršiumi. Pjovimo dažnumą ir aukštį lemia tokie veiksniai kaip priežiūros lygis, vejos tipas, žolės rūšis, temperatūra ir regionas. Jei veja yra gerai prižiūrima, tinkamai laistoma ir tręšiama, ją reikės pjauti dažniau, ir atvirkščiai. Šiaurėje temperatūra žema, vejos auga lėtai, o vejos pjaunamos rečiau nei pietuose. Pjovimo aukštis turėtų būti kuo mažesnis, dekoratyvinėms vejoms paprastai 4–6 cm, o paprastoms vejoms – ne daugiau kaip 8 cm. Nustačius vejos pjovimo aukštį, ją reikia genėti tuo metu, kai vejos augimo aukštis viršija 1/3 pjovimo aukščio. Jei po genėjimo lieka nedaug liekanų, jas galima palikti ant vejos ir suskaidyti, kad padidėtų organinių medžiagų kiekis dirvožemyje. Jei nugenėta ir ant vejos palikta per daug stiebų ir lapų, jie paveiks vejos išvaizdą ir sukels vejos ligas, todėl juos reikėtų pašalinti.
4. Pašalinkite piktžoles
Piktžolės yra pagrindinis vejos augimo priešas. Įsiveržusios į veją, jos paveikia jos kokybę, praranda pirminę vienodą ir tvarkingą išvaizdą, o tai trukdo apžiūrėti. Sunkiais atvejais tai paveikia normalų vejos augimą, veja žūsta ir tampa apleista. Yra du ravėjimo būdai: vienas – rankiniu būdu pašalinti piktžoles. Peiliu iškaskite piktžoles vejoje ir pašalinkite visas šaknis. Antrasis – naudoti cheminius herbicidus. Juos naudojant, herbicido tipą reikia pasirinkti pagal žolės tipą, o herbicido apimtį ir dozę reikia griežtai kontroliuoti.
5. Įpilkite dirvožemio
Dėl žmogaus sukeltos žalos veja yra tuščiavidurė, o žolės šaknys atviros, todėl ją reikia kasmet didinti, kad žolės sėklos atsinaujintų. Kiekvieną žiemą arba ankstyvą pavasarį įberkite daugiau žemės, kaskart įterpdami maždaug 0,5–1,0 cm storio žemės. Ji neturėtų būti per stora, kitaip tai paveiks pumpurų augimą. Žemės įterpimą taip pat galima derinti su organinių trąšų naudojimu. Pirma, siekiant pagerinti dirvožemį ir padidinti jo derlingumą; antra, siekiant išvengti vandens ir dirvožemio erozijos bei padidinti vejos lygumą ir grožį.
6. Riedėjimas
Dėl dalinio išrausimo vejos dirvožemis žiemą užšąla, o žolės šaknys dažnai atsiskiria nuo dirvožemio ir lieka ant žemės, todėl gali lengvai žūti veikiamos saulės. Todėl veja paprastai voluojama ankstyvą pavasarį, kai dirvožemio drėgmė yra vidutinė, kol dirvožemis dar neatšilo iki dygimo ribos. VejaRiedėjimasgali ne tik sujungti purius žolės šakniastiebius su po žeme esančiu dirvožemiu, bet ir pagerinti vejos lygumą. Presavimas dažnai derinamas su dirvožemio įterpimu. Dalinis įdubimas gali pagerinti dirvožemio pralaidumą ir padėti vejai sugerti vandenį bei trąšas.
7. Sunkių ligų ir žalos prevencija
⑴Liga
①Pagrindinis rūdžių simptomas yra rausvai rudos, miltelių pavidalo žaizdelės arba juostelės ant stiebų ir lapų, kurios vėliau tampa tamsiai rudos. Paprastai rūdžių sporos pradeda plisti balandžio mėnesį, pirmiausia pasirodydamos ant lapų, o vasarą išplisdamos po visą augalą. Sunkiais atvejais veja gali nuvysti ir žūti dideliuose plotuose. Profilaktikos ir kontrolės metodas – pirmiausia vengti azoto trąšų naudojimo vasarą, o antra – naudoti cheminius metodus joms išvengti ir kontroliuoti.
⑵Kenkėjai
① Šis vabzdys daro didelę žalą vejai. Jis suėda žolių šaknis ir stiebus, nutraukia augalo vandens tiekimą, dėl to gelsta stiebai ir lapai bei žūsta. Prevencijos ir kontrolės metodai apima naikinimą juoda šviesa, gaudymą saldžiarūgščiu skysčiu ir purškimą 40 % Lesbon 1000 kartų didesniu skysčiu. ② Smailiagalvis skėris kramto lapus ir gležnus stiebus. Kai invazija stipri, suvalgomi visi stiebai ir lapai. Didžiausia žala daroma nuo birželio iki rugpjūčio. Kontrolės metodas – purkšti 0,5 kg trichlorfono arba dichlorvoso vienam akrui su 500 kg vandens. Taip pat galite sutelkti darbo jėgą naikinti ryte. ③ Mažos vikšrai minta tik jaunais stiebais ir lapais, neleisdamos vejai normaliai augti. Sunkiais atvejais augalai gali žūti dideliais gabalais. Kontrolės metodas – naudoti 50 % Dianon EC, 50–100 ml vienam mui, arba 25 % karbarilo drėkinamųjų miltelių, 200–250 ml vienam mui.
Įrašo laikas: 2024 m. rugpjūčio 13 d.