Žiemą ramybės periodu veja yra itin trapios būklės ir lengvai pažeidžiama išorinių veiksnių. Todėl būtina įrengti vejos apsaugos ženklus, sustiprinti personalo patruliavimą ir griežtai užkirsti kelią per dideliam pėsčiųjų trypimui bei pravažiuojančių transporto priemonių riedėjimui. Jei ramybės periodu antžeminė vejos dalis dėl trypimo ir riedėjimo susidėvi, požeminė dalis užšąla ir žus, o tai turės įtakos laiku sužydėjusiai vejai kitais metais. Pakilus temperatūrai, kai kurios vejos atželia, o veja pradeda dygti. Labiausiai baiminamasi trypimo, o jo reikėtų kiek įmanoma vengti, nes tai sukelia dirvožemio suspaudimą ir plikimą ant vejos.
Apibendrinti vejų priežiūrą ir tvarkymą, atlikti išsamią darbo, augalų apsaugos, tręšimo, laistymo, pjovimo, ravėjimo ir kitų gamyboje atliktų darbų statistiką. Palyginti su pradiniu planu, siekiant nustatyti, kurie darbai nebuvo atlikti, o kuriuos reikia patobulinti, kad būtų galima dar labiau pagerinti priežiūros darbus. Remiantis praėjusių metų darbų apibendrinimu, sudaryti metinį gamybos planą ir biudžetą, įsigyti medžiagų, pesticidų, trąšų, įrangos, patalpų ir kt., pasiruošti darbams ir įgyvendinti šių metų technines priemones. Sausringose vietovėse, kuriose pučia stiprus vėjas ir yra smėlio, ypač tais pačiais metais pasėtoms vejoms, vandenį reikia ir toliau laistyti iki atsparaus šalčiui vandens. Šiuo metu drėkinimo temperatūra yra žema. Siekiant išvengti ledo dangos, laistyti reikia saulėtomis dienomis nuo 10 iki 15 val., kad dirvožemis galėtų jį greitai sugerti. Šie darbai turėtų būti baigti prieš nukritant temperatūrai, kad vandenį būtų galima laiku grąžinti.
Be aukščiau išvardytų priemonių, siekiant apsaugotineveikianti veja, taip pat būtina trąšas naudoti saikingai, užkirsti kelią peršalimui ir gaisrams.
Žiemos ramybės periodu į šaltojo sezono veją galima įterpti tam tikrą kiekį organinių trąšų, kad pagerėtų dirvožemio struktūra, būtų skatinamas naudingų mikroorganizmų aktyvumas dirvožemyje, padidinta žemės temperatūra, sustiprintas dirvožemio derlingumas ir sumažintos ligos. Visuose regionuose reikėtų derinti vietos klimato veiksnius, prisitaikyti prie vietos sąlygų ir lanksčiai juos naudoti. Tręšiant, trąšos turėtų būti dedamos tolygiai, kad būtų išvengta „dėmių“; prieš tręšimą veją reikia apkarpyti, o po tręšimo – iš karto palaistyti, kad veja nenudegtų.
Vėliau rudenį paklotos arba sėtos vejos gali būti uždengtos dengiančiomis medžiagomis, tokiomis kaip neaustiniai audiniai, plastikinės plėvelės, augalų pelenai ar šiaudai, kad žiemos ramybės laikotarpiu būtų išvengta šalčio ir šalčio žalos. Žiemos ramybės periodu vejos palaipsniui pradeda gelsti, todėl yra labai jautrios gaisrams, ypač tose vietose, kur yra daug žmonių. Be gero genėjimo prieš žiemą ir storo žolės sluoksnio pašalinimo, taip pat reikėtų išvalyti negyvas vejos šakas ir lapus. Šios degios medžiagos lengvai sukelia gaisrą.
Vanduo yra gyvybės šaltinis, ir veja nėra išimtis. Sausuoju metų laiku, kad ir kokia „prislėgta“ atrodytų žalia veja, lietui sudrėkinus dirvą, ji visada atgyja, suteikdama mums gryno oro ir žalios gamtos nuotaikos.
Norint gauti tobulą veją, ją reikia dažnai laistyti, ypač sausuoju metų laiku arba vietovėse, kuriose iškrenta mažiau nei 1000 mm kritulių. Vandenį reikia papildyti du kartus per savaitę, o karštą vasarą vandens poreikis turėtų būti didesnis; kiekvienas laistymas turėtų sudrėkinti 15 cm gylio dirvožemio sluoksnį.
Geriausias laistymo laikas yra tarp rytinės saulės, nes laistymas vidurdienį gali nudeginti veją, o laistymas vakare didina ligų riziką. Tačiau vandens kiekis neturėtų būti per didelis, nes kai vandens kiekis per didelis ir jis kaupiasi, vejos šaknys negaus deguonies, uždus ir pūs. Šiuo metu...vejos drenažasDarbas turi būti atliktas gerai. Paprastai, įrengiant šaknų veją, drenažui pasiekti taikomas 2 % vandens lygio nuolydis. Drenažas taip pat gali būti atliekamas naudojant drenažo vamzdžius arba požeminius griovius.
Įrašo laikas: 2024 m. gruodžio 30 d.